Žaliavalgystė yra mano gyvenimo dalis (3 koment.)

Mano dieta yra mano gyvenimo dalis, kitaip ir negali būti. Keitėsi mano gyvenimo kokybei ir mano pasaulėžiūrai,  keitėsi ir mano dieta. Mėsos atsisakiau būdama 20-ties, tačiau už pusmečio vėl trumpam įtraukiau paukštieną į racioną, nes gyvenau užsienyje svetimoje šeimoje, taigi teko taikytis prie jų įpročių. Kodėl atsisakiau mėsos…? Tiesą sakant dėl labai „žemiškų“ priežasčių – norėjau būti „madinga“, tai yra liekna ir graži, o perskaičiusi Polio Breggo knygą „Badavimo stebuklas“ padariau išvadą, kad mėsos atsisakymas man padės išlaikyti dailias kūno formas. Vėlesnis žuvies, kiaušinių atsisakymas jau buvo pagrįstas mano ideologiniais įsitikinimais, nes tada jau prasidėjo mano Jogos kelionė. Taigi buvau lakto-vegetarė, taip pat būdavo periodų, kai nevartojau jokių gyvulinės kilmės produktų, bet tai buvo susiję su mano dvasine kelione. Savo mityboje turėjau polinkį į primityvizmą, stengiausi valgyt labai paprastą vegetarišką maistą, vengiau sudėtingų patiekalų. Pati esu labai aktyvi, turėjau dinamišką atsakingą darbą, nuolat patirdavau stresą, laiko normaliai pavalgyt ne visada būdavo, taigi palaipsniui atsirado ir virškinimo problemos, buvo susilpnėjusi skydliaukės ir kiaušidžių funkcija, turėjau mažakraujystę, dažnus galvos skausmus, dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros reikėjo griežtai kontroliuoti kalorijas, nes lengvai priaugdavau svorio. Vieną vasarą bandžiau badauti po parą-dvi, ir tai padėjo man normalizuoti mano skydliaukės funkciją, atstatė ir sureguliavo ciklą, šiek tiek suretėjo galvos skausmai ir pagerėjo virškinimas, tačiau vėliau vėl šią praktiką apleidau. Į 2008-uosius įžengiau po trumpo 5 dienų bado ir po kelių dienų nutariau, kad nebenoriu daugiau jokių negalavimų, turiu savo gyvenimo būdą rimtai keisti ir pradėjau maitintis tik žaliais produktais.

Mano radikalius pokyčius mityboje lėmė ir tai, kad pradėjau galvoti apie vaiko pradžią. Gerokai anksčiau ginekologė nustatė man kiaušidžių policistozę ir pasakė, kad turėsiu rimtų problemų pradėti vaiką, tačiau nuramino, kad nedidele medikų intervencija į mano organizmą šią problemą greičiausiai galėtų išspręsti. Medicinos įsikišimas į šį procesą man atrodė nenatūralus ir nepriimtinas, nes negalėjau tikėtis išnešiot ir pagimdyt sveiką vaiką, jei mano kūnas net pradėti jo pats negalėjo. Savo vaikui aš norėjau tik absoliučios sveikatos, todėl privalėjau pasirūpinti savo kūnų ir paruošti vaisiaus vystymuisi švarią sveiką terpę. O tam reikėjo eiti išvien su Gamta, nes tik iš Gamtos jos vaikas, jos kūrinys gali tikėtis optimalios sveikatos. Mitybos žaliais produktais idėja man pasirodė labai natūrali ir artima Gamtos dėsniams.

Apie žalių produktų mitybą (žaliavalgystę, natūrizmą) sužinojau iš savo gyvenančios JAV draugės (Kristina, švieselė mano, ačiū tau, kad esi), kuri jau kelis metus maitinosi žaliu maistu ir šios mitybos pagalba pasiekė puikių rezultatų. Taip pat perskaičiau keletą knygų ir daug straipsnių apie „žalią mitybą“ ir turėjau šiokį tokį supratimą,  kodėl jį gali taip efektyviai padėt žmogui pasveikti ir atsinaujini. Tiesiog anksčiau neužteko motyvacijos ir ryžto.

Paaiškinsiu glaustai, kas yra žaliavalgystė, „RAW diet”. Pirmiausiai, tai yra gyvenimo būdas, natūralios sveikos gyvensenos dalis, o ne šiaip tik kokia ekstremali naujoviška dieta. Žalios mitybos ideologai teigia, kad žmogui sveikiausia yra maitintis natūraliai, taip, kaip tai daro gyvūnas gamtoje, t.y. gyvu!, natūraliu, šviežiu, žaliu, neapdorotu termiškai maistu. Gyvas maistas savyje turi gerokai daugiau (nei paruoštas) vitaminų, mineralų, fermentų, lengviau pasisavina, išvalo mūsų organizmą, padeda suformuoti sveiką žarnyno mikroflorą, normalizuoja metabolinius procesus ir t.t. Internete yra aibės istorijų ir asmeninių patirčių, kaip žmonės išsivadavo iš įvairių ligų. Na o pats dažniausias šios mitybos pasiekimas – idealus kūno svoris, nes gali valgyt tiek, kiek nori, ir vis tiek lieki lieknas. Žaliavalgystė turi įvairias kryptis, dažniausiai akcentuojamas veganiškas, vien tik augalinių produktų racionas, kaip sveikiausias ir labiausiai tinkantis žmogui. Yra „vaisiavalgiai”, kurie valgo tik vaisius, yra ir tokių, kurių racionas pagrinde sudarytas iš daigintų grūdų ir lakštinių, kai kas valgo vien daržoves ir vaisius, bet nevalgo riešutų ir grūdų, kai kas valgo pagrinde tik žalius gyvulinius produktus, kai kas nevengia maisto kombinacijų ir virtuoziškai gamina sudėtingiausias žalias salotas, kokteilius ar įdarytas daržoves, kai kas stengiasi valgyt nekombinuojant jokių produktų, kai kam svarbus produktų ekologiškumas, kai kas to visiškai nepaiso ir t.t. Taigi aibė, aibė visokiausių krypčių, bet visus pasekėjus jungia vienas svarbiausias principas – produktas neturi būti apdorotas aukštesnėje nei 46°C temperatūroje, nes aukštesnėje temperatūroje apdoroto produkto fermentai jau bus nebegyvi, taigi ir pats produktas yra nebegyvas, jam pasisavinti organizmas išnaudoja savo resursus, savo energiją užuot kovodamas su ligomis, besivalydamas ir „besiremontuodamas”. Labiausiai žaliavalgystės idėja išgarsino Natūralios Higienos pasekėjai.

Keisdama savo mitybą vėl pradėjau reguliariai badauti po 36 – 40 valandų, kartą badavau 9 dienas. Dažniausiai badavau tiek be maisto, tiek be vandens, „sausai”, kartais visą dieną gerdavau vien matė arbata su medumi. “Sauso” bado metu jaučiausi geriau, nei įprasto (su vandeniu) bado metu, ir manau, kad jis yra efektyvesnis. Gėriau organizmą valančias žoleles prieš parazitus – pelynus, ugniažoles, juodojo riešuto tinktūrą; taip pat rudenį gavau dėlių kursą, kuris turėjo pagerinti mikrocirkuliaciją vidaus organuose, išvalyti limfos sistemą, stimuliuoti bendrąjį imunitetą.

Tęsinys bus vėliau.

Daugiau skaitykite: http://www.aum.lt/